| | Paaukimas tarnauti Banyios bendrystei
Gerbiamieji broliai vyskupai,
brangs broliai ir seserys,
Kasmetin Maldos u paaukimus diena yra tinkama proga irykinti paaukim prasm Banyios gyvenime bei misijoje, taip pat sustiprinti ms mald, kad augt paaukim skaiius ir kokyb. Bsimosios Pasaulins maldos dienos proga noriu atkreipti visos Dievo tautos dmes i labai aktuali tem: „Paaukimas tarnauti Banyios bendrystei“.
Prajusiais metais per bendrsias treiadienio audiencijas pradjs nauj katechezi cikl, skirt Krist ir Banyi siejaniam ryiui, atkreipiau dmes, kad pirmoji krikioni bendruomen, jos branduolys buvo sudarytas tuomet, kai keletas Galiljos vej sutiko Jz ir paveikti jo vilgsnio bei balso prim jo neatidliotin kvietim: „Eikite paskui mane! A padarysiu jus moni vejais“ (Mk 1, 17; plg. Mt 4, 19). Dievas visuomet pasirinkdavo kai kuriuos mones tiesiogiai bendradarbiauti su juo gyvendinant jo iganymo plan. Senajame Testamente pradioje Dievas paauk Abraom sudaryti „didel taut“ (Pr 12, 2), po to Moz, kad ilaisvint Izrael i Egipto vergijos (plg. I 3, 10). Vliau Dievas vl paskirdavo mones, ypa pranaus, saugoti ir ilaikyti gyv sandor su jo tauta. Naujajame Testamente adtasis Mesijas Jzus asmenikai pakviet apatalus bti su juo (plg. Mk 3, 14) ir dalyvauti jo misijoje. Paskutins vakariens metu, davs jiems udavin tsti jo mirties ir prisiklimo atminim, kol jis vl lovingai ateis laik pabaigoje, Jzus kreipsi Tv maldaudamas: „A pagarsinau tavo vard ir dar garsinsiu, kad meil, kuria mane pamilai, bt juose ir a biau juose“ (Jn 17, 26). Banyios misija remiasi artima ir itikima bendryste su Dievu.
Vatikano II Susirinkimo konstitucija Lumen gentium aprao Banyi kaip taut, sujungt „Tvo, Snaus ir Šventosios Dvasios vienybe“ (4), kurioje atsispindi Dievo slpinys. Joje atsispindi trejybin meil, kuri Šventosios Dvasios veikimu visus narius daro „vienu knu ir viena Dvasia” Kristuje. Vis pirma susirinkusi Eucharistij i tauta, bdama organikai suskirstyta, vadovaujama savo ganytoj, igyvena bendrysts su Dievu ir su broliais slpin. Eucharistija yra tos banytins vienybs, kurios Jzus meld savo kanios ivakarse, altinis: „Tve, <…> tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis tikt, jog tu esi mane siunts“ (Jn 17, 21). Ši intensyvi bendryst puoselja didiadvasik paaukim Banyios tarnystei gausjim: dievikosios meils pripildytos tikinij irdys traukiamos visikai atsiduoti Dievo karalysts reikalui. Siekiant puoselti paaukimus svarbi sielovada, dmesinga Banyios kaip bendrysts slpiniui; kas gyvena darnioje, besidalijanioje bendra atsakomybe bei smoningoje banytinje bendruomenje, inoma, lengviau imoksta atpainti Viepaties aukim. Rpinantis dvasiniais paaukimais pirmiausia reikia nuolat „lavintis“ igirsti Dievo bals, panaiai kaip Elis, padjs jaunam Samueliui suprasti, ko Dievas jo prao, ir tuoj pat tai gyvendinti (plg. 1 Sam 3, 9). Klusniai ir itikimai klausytis galima tik bnant artimoje bendrystje su Dievu, o tai vyksta vis pirma meldiantis. Atsiliepdami aik Viepaties liepim turime prayti paaukim dovanos, pirmiausia nenuilstamai ir bendrai melsdamiesi su „pjties Viepaiu“. Pakvieiama daugiskaita: „Melskite pjties eiminink, kad atsist darbinink savo pjt“ (Mt 9, 38). Šis Viepaties pakvietimas labai tiksliai atitinka „Tve ms“ stili (plg. Mt 6, 9), tai malda, kurios jis pats mus imok ir kuri pagal inom Tertulijono posak yra „visos Evangelijos santrauka“ (plg. De oratione, 1, 6: CCL 1, 258). Šiuo poiriu mums teikia aikumo ir kitas Jzaus odis: „Jeigu kas i js susitars emje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangikasis Tvas j suteiks“ (Mt 18, 19). Taigi gerasis Ganytojas kvieia mus prayti dangikj Tv, prayti susivienijus ir primygtinai, kad jis sist paaukim tarnauti Banyios bendrystei.
Vatikano II Susirinkimas apibendrino prajusi imtmei sielovadin patirt ir pabr, jog svarbu bsimuosius kunigus ugdyti tikrai banytinei bendrystei. Apie tai skaitome dekrete Presbyterorum ordinis: „Atlikdami jiems autoritetingai pavest Kristaus, galvos ir ganytojo, pareig dal, kunigai vyskupo vardu kuria Dievo eim kaip vienmini broli bendruomen ir per Krist veda j Dvasioje pas Diev Tv“ (6). Šie Susirinkimo odiai nuskamba ir posinodiniame apatalikajame laike Pastores dabo vobis, kur teigiama, kad kunigas „yra Banyios – komunijos tarnas, nes vienybje su vyskupu ir artimai susijs su presbyterium kuria banytins bendruomens vienyb, kurioje drauge veikia vairs paaukimai, charizmos ir tarnybos“ (16). Btina, kad krikionikojoje tautoje kiekviena tarnyst ir kiekviena charizma bt orientuota visik bendryst, o vyskupo ir kunig uduotis yra puoselti jas darniai su kitais banytiniais paaukimais ir kitomis banytinmis tarnystmis. Pavyzdiui, pavstasis gyvenimas taip pat savitu bdu tarnauja iai bendrystei, tai akcentavo mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II posinodiniame apatalikajame laike Vita consecrata: „Neabejotinas pavstojo gyvenimo nuopelnas tas, kad jis veiksmingai palaik Banyioje gyv brolikumo, kaip Trejybs ipainimo, poreik. Nuolat skatindamas brolik meil, bendro gyvenimo forma jis rodo, kad dalyvavimas trinitarinje bendrystje gali pakeisti moni tarpusavio santykius ir sukurti nauj solidarumo tip“ (41).
Kiekvienos krikionikosios bendruomens centre yra Eucharistija, Banyios gyvenimo altinis ir virn. Kas atsiduoda Evangelijos tarnystei, jei gyvena Eucharistija, daro paang meile Dievui bei artimui ir tuo prisideda statydamas Banyi kaip bendryst. Galime sakyti, jog „eucharistin meil“ grindia visos Banyios paaukim veikl ir suteikia jai pamat, nes, kaip raiau enciklikoje Deus caritas est, paaukimai kunigyst ir kitas Dievo tautos tarnystes bei pareigybes klesti Dievo tautoje, kur yra moni, kuriuose Kristus tampa regimas per savo od, sakramentuose, ypa Eucharistijoje. Todl „Dievo meil patiriame, jo buvim ia ir dabar suvokiame ir t buvim atpainti kasdieniame gyvenime mokoms Banyios liturgijoje, jos maldoje, gyvoje tikinij bendruomenje. Jis pirmas mus pamilo ir pirmas toliau myli; todl tai galime atsakyti meile“ (17).
Galiausiai kreipiams Marij, palaikiusi pirmin bendruomen, kurioje „visi itvermingai ir vieningai atsidjo maldai“ (plg. Apd 1, 4), praydami, kad Marija padt Banyiai iandienos pasaulyje bti Trejybs atvaizdu, ikalbingu dievikosios meils enklu visiems monms. Mergel, atsiliepusi Tvo paaukim: „Štai a Viepaties tarnait“ (Lk 1, 38), teutaria malda, kad krikionikojoje tautoje netrkt dievikojo diaugsmo tarn: kad bt kunig, bendrystje su savo vyskupais itikimai skelbiani Evangelij ir veniani sakramentus, besirpinani Dievo tauta ir pasirengusi skelbti Evangelij visai monijai. Telaiduoja Mergel Marija, kad ir ms laikais daugt pavstj moni, kurie plaukia prie srov gyvendami evangeliniais neturto, skaistumo ir klusnumo patarimais ir pranaikai liudydami Krist ir jo ilaisvinani ini. Mieli broliai ir seserys, Viepaties kvieiami ypatingiems paaukimams, noriau jus ypatingu bdu patikti Mergelei Marijai, kad ji, labiau u visus mones supratusi Jzaus odius: „Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo odio ir j vykdo“ (Lk 8, 21), jus imokyt klausytis jos dievikojo Snaus. Kad jos padedami savo gyvenimu galtumte pasakyti: „Štai ateinu vykdyti tavo, o Dieve, valios“ (plg. yd 10, 7). To linkdamas paadu kiekvien i js prisiminti maldoje ir i visos irdies jus laiminu.
I Vatikano 2007 m. vasario 10 d.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir